IŠSKIRTINIS INTERVIU

J. Torigianas: kinai nenori būti tokie artimi rusams, kad tai taptų jiems pavojinga

Pasak Amerikos universiteto (JAV) asocijuoto docento Josepho Torigiano, nepaisydamas savo tėvo revoliucionieriaus įtakos, Kinijos lyderis Xi Jinpingas komunizmą mato kaip įrankį. Apie Xi Jinpingo tėvą Xi Zhongxuną, patį lyderį ir šiuolaikinę Kiniją istorikas kalbėjosi su Liepa Žeromskaite.

KINIJA IR TAIVANAS

Tiksinti bomba: artimiausiu metu Kinija dar nedrįs pulti Taivano, tačiau tam jau ruošiasi

Nuo pat 1949-ųjų, kai Kinijos komunistų partija (KKP) laimėjo pilietinį karą prieš nacionalistinę Gomindano partiją, kuri buvo priversta pasitraukti į Taivaną, Pekinas siekia bet kokia kaina Taipėjų susigrąžinti į savo kontrolę. „Taivano sugrąžinimas Kinijai yra svarbi pokario tarptautinės tvarkos sudedamoji dalis“, – taip, pasak Kinijos žiniasklaidos, teigė šalies lyderis Xi Jinpingas JAV prezidentui Donaldui Trumpui per skambutį lapkričio pabaigoje.

ARTIMIEJI RYTAI

Karas ar taika Artimuosiuose Rytuose?

2026-ieji neužbaigs dešimtmečius trunkančių konfliktų Artimuosiuose Rytuose, bet regiono gyventojams galbūt bus leista bent truputį atsikvėpti

VENGRIJA

Svarbiausi Europos rinkimai: ar vengrai atsikratys valdžioje užsibuvusio V. Orbáno ir kuo jį pakeis?

Artėjant 2026-ųjų balandžiui, kai vengrai keliaus prie balsadėžių rinkti parlamento, arba Nacionalinės Asamblėjos, dalį jų turbūt aplankys déjá vu jausmas. 2022-aisiais rinkimuose daugelis ne tik Vengrijoje, bet ir Europoje tikėjosi pagaliau išvysiantys jei ne opozicijos pergalę, tai bent jau rimtą balsais išreikštą pasipriešinimą ilgamečio premjero V. Orbáno partijai „Fidesz“.

RINKIMAI JAV

Proga pasitaisyti: JAV vidurio kadencijos rinkimuose paaiškės, kiek amerikiečiai pavargo nuo D. Trumpo

2026 m. lapkričio 3-iąją vyksiančiuose vidurio kadencijos rinkimuose amerikiečiai gaus progą parodyti valdžiai, ar ši eina tinkama kryptimi.

IMIGRACIJA

Užtrenktos durys: imigracijos taisyklės ir toliau bus griežtinamos visame Vakarų pasaulyje

2025-ųjų Padėkos dienos sveikinimą socialiniame tinkle „Truth Social“ JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo litanija apie nekontroliuojamą imigraciją ir pažadėjo visiškai uždrausti imigraciją iš trečiojo pasaulio valstybių: „Tik atvirkštinė imigracija gali sutvarkyti šią situaciją.“

KLIMATO KAITA

Visu greičiu karštyn: kova su klimato kaita ir toliau nebus tokia efektyvi, kokios reikėtų

2025-aisiais suėjo dešimt metų nuo 2015 m. Paryžiuje 195 pasaulio valstybių pasirašyto klimato susitarimo, kuriuo įsipareigota mažinti klimato atšilimą ir išlaikyti jį žemesnį nei 2 laipsniai Celsijaus, palyginti su ikipramoniniu lygiu, o idealiu atveju – neleisti temperatūrai pakilti 1,5 laipsnio Celsijaus.

EKONOMIKA

Pirkti, pirkti ir dar kartą pirkti: 2026-aisiais Lietuvos ekonomiką skatins vidaus vartojimas

Mokestiniai pokyčiai, JAV muitai, gyventojų sąskaitas papildysiantys antros pensijų pakopos pinigai, didžiulės gynybos išlaidos. Lietuvos ekonomikai tai bus papildomi veiksniai 2026 m., be tradiciniais tapusių tokių dirgiklių, kaip stagnacija svarbiausiose eksporto rinkose, lėčiau už atlyginimus augantis produktyvumas, karas Ukrainoje, žaliavų kainos.

IŠSKIRTINIS INTERVIU

M. Kroenigas: ginklavimosi varžybos manęs negąsdina

JAV tyrimų centro „Atlantic Council“ Scowcrofto centro vyresnysis vadovas ir viceprezidentas Matthew Kroenigas įsitikinęs – būtent ginklavimosi varžybos padėjo JAV laimėti Šaltąjį karą prieš Sovietų Sąjungą, o JAV ir Rusijos nusiginklavimo susitarimą „New START“ reikia nutraukti. „Jei Vladimiras Putinas galvoja, kad jam pavyks laimėti varžybas su JAV, jis klysta“, – Liepai Žeromskaitei teigė ekspertas.

TECHNOLOGIJOS

Z. Stetsiuk: visos viešosios paslaugos ateityje Ukrainoje bus skaitmenizuotos

Ukrainoje veikianti skaitmeninė platforma „Diia“ leidžia ukrainiečiams kur kas lengviau ir greičiau užsitikrinti svarbiausias viešąsias paslaugas – nuo kūdikio gimimo liudijimo iki naujo verslo registracijos. Ši platforma teigiamų vertinimų sulaukė ir anksčiau, tačiau tapo nepakeičiama ketvirtus metus kariaujančioje šalyje. Ukrainos skaitmeninės transformacijos viceministrė Zoriana Stetsiuk Liepai Žeromskaitei pasakojo apie platformos galimybes, iššūkius ir ateities planus.

BALTARUSIJOS OPOZICIJA

Ką daryti su Baltarusijos opozicija Lietuvoje?

Praėjus penkeriems metams, demokratinė Baltarusijos prezidentė Sviatlana Cichanouskaja vis dar laukia pokyčių Minske. Ar laukimas Lietuvai apkarto? IQ redakcija rašo apie

PILKOJI ZONA

Grėsmė iš dangaus: kaip sustabdyti balionų atakas?

Kas nutinka lėktuvui susidūrus su meteorologiniu balionu, spalio pabaigoje patyrė vieno amerikiečių oro bendrovės „United Airlines“ skrydžio keleiviai. „Boeing 737 Max“ 10 km aukštyje užkabinus 10 kg sveriantį balioną, išdužo pilotų kabinos stiklai, o pats lėktuvas buvo priverstas vietoj Los Andželo avariniu būdu leistis Solt Leik Sityje.

SUNKIOS PAMOKOS

Saugiu imigrantų uostu ilgą laiką buvusi Švedija ima mūryti aukštas tvirtovės sienas

2024 m. Švedijoje gyveno 10,6 mln. žmonių ir ji buvo viena daugiakultūriškiausių valstybių Europoje. Pagal oficialią Švedijos statistiką 80 proc. gyventojų yra gimę šioje šalyje (ES vidurkis – 88 proc.), 92 proc. turėjo Švedijos pilietybę. Vis dėlto vos 65 proc. Švedijos gyventojų yra etniniai švedai, likę 35 proc. – imigrantai, daugiausia atvykę iš Europos, Azijos ir Afrikos valstybių.

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Nerami jūra: JK valdžia nesugeba susidoroti nei su imigrantų, nei su britų pykčio bangomis

Rugsėjo viduryje centriniame Londone į vieną pagrindinių – Vaitholo – gatvių plūstelėjo tūkstančiai dešiniųjų pažiūrų protestuotojų. „Gelbėkit mūsų vaikus“, „Deportuokite visus nelegalus“, „Stabdykite laivus“ – tokiais šūkiais išmargintais plakatais apie 110 tūkst. protestuotojų reiškė pasipiktinimą dabartine JK imigracijos politika ir, jų teigimu, imigrantams palankesne teisine sistema.

MOKSLAS

Kosmoso biologija: kaip paruošti žmones ilgoms misijoms kosmose?

Pasak Europos kosmoso agentūroje (ESA) ir kartu su lietuvių startuoliu „Delta Biosciences“ dirbančios mokslininkės Christiane Hahn, ESA tikslas – 2030-aisiais paruošti žmones nusileisti Mėnulyje, o 2040-aisiais – ir Marse. Tačiau iki tol reikia ištirti atvirame kosmose žmogui pavojingas sąlygas. Pasiruošimą mokslininkė aptarė su Liepa Žeromskaite.